Ekspertai sako, kad Lietuvoje vandentiekio tiekiamas geriamasis vanduo yra geras ir saugus. Tačiau teigiama, kad kai kuriuose rajonuose vandenyje aptinkama per daug geležies, amonio ir fluoro. Norėdami gerti švaresnį vandenį, kai kurie žmonės naudoja šaltinių vandenį, tačiau, anot ekspertų, nėra garantijos, kad jis pakankamai kokybiškas. Specialistai perspėja atkreipti dėmesį į šulinių vandens taršą – 40 proc. šiais metais tirtų šulinių vanduo neatitinka kokybės reikalavimų.
Šulinių vandenį Lietuvoje vartoja beveik 1 mln. gyventojų. Daugumai šių žmonių – tai vienintelis geriamojo vandens šaltinis. Deja, gruntinį vandenį iš tiesų nėra saugu vartoti. Tyrimai rodo, kad per 40 procentų tirtų šulinių nustatyta padidėjusi mikrobinė tarša, vidutiniškai 30 procentų visų šulinių ir net iki 90 procentų šulinių, esančių miestuose ar gyvenvietėse, yra užteršti nitratais. Taip yra todėl, kad į šulinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, šulinio įrengimo ir priežiūros ir, žinoma, ūkinės veiklos.
Galima, bet tik po ištyrimo dėl cheminių medžiagų ir pavirinus. Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų maisto gamybai ir buities reikmėms naudoja šachtinių šulinių vandenį. Žmonės nežino, ar tas vanduo yra saugus ir sveikas. Per 40 proc. tirtų šachtinių šulinių vandens yra užteršta nitratais, iki 50 proc. – nustatyta mikrobinė tarša. Šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos, jo įrengimo, sodininkystės intensyvumo ir šulinio priežiūros. Trąšų perteklius patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais (nitratais, nitritais, amoniaku) ir bakterijomis. Nitratų toksinis poveikis žmogui atsiranda dėl jų virtimo žmogaus organizme į nitritus. Nitritai paverčia kraujo hemoglobiną į methemoglobiną, kuris gali sukelti mirtį dėl vidinio deguonies bado. Reiktų žinoti pirmuosius klinikinius methemoglobinemijos (methemoglobino kraujyje) požymius: mėlynavimas, dėmėta oda, dusulys, traukuliai. Patys jautriausi yra kūdikiai iki 3 mėn. amžiaus. Nitratai labai pavojingi ir nėščiosioms.
Vytauto g. 43 namo gyventojai nebe pirmą kartą kreipiasi į redakciją dėl šulinyje įsiveisusių kirmėlių. Praėjusią vasarą kirmėlės buvo mažos ir priminė spalines. Gyventojai įsitikinę, kad kirmėlių padaugėjo ir jos pasidarė didesnės.
Anot gyventojų, kartais, iš šulinio pasėmus kibirą vandens, ten plaukioja iki dvidešimt gyvų kirmėlių.
Name gyvena 11 šeimų ir per tris dešimtis žmonių. Tarp jų yra vaikų, senyvo amžiaus bei žmonių su negalia, kuriems sunku iš kitur atsinešti vandens.
Gyventojai vandenį maistui gaminti perka arba atsineša iš kaimynų. Tačiau šulinio vandeniu jie prausiasi, valo dantis, maudosi, trenka galvas ir skalbia. Pasitaiko, kad vaikai vandens ir atsigeria.
Praėjusiais metais gyventojai norėjo išvalyti šulinį, tačiau jis iškastas šaltinio vietoje, ir jiems nepavyko surasti, kas atliktų tokią paslaugą.
Žmonės ypač sunerimo po to, kai šiame name gyvenančiam vaikui buvo nustatyta, jog jis užsikrėtęs strongiloidais – retą parazitinę ligą sukeliančiomis apvaliosiomis kirmėlėmis. Gyvos lervos, išsiritusios iš kiaušinėlių, gali daugintis žmogaus organizme.
Ar vaikas užsikrėtė per šulinio vandenį – neįrodyta. Tačiau kirmėlės, gyvenančios šulinyje, sukėlė žmonėms dar didesnę baimę.
Vanduo – labiausiai paplitusi Žemėje medžiaga. Ji dengia 2/3 Žemės paviršiaus. Vandens yra visuose gyvuosiuose organizmuose ir jis būtinas gyvybei palaikyti. Lietuvoje naudojamas paviršinis ir giluminis vanduo.
Beveik 1 mln žmonių naudoja paviršinį (šulinių) vandenį. Geriamojo vandens įstatymas numato, kad vandens švara, sauga ir kokybe savo namų ūkiuose žmonės rūpinasi patys. Susirūpinti yra rimtas pagrindas, nes geriamojo vandens kokybė daro didžiulę įtaką žmogaus sveikatai.
Šiame dokumente apžvelgti vandens tyrimai ir juose rastos cheminės jungtys, blogiausi rodikliai yra nitratai, nitritai o tai vieni kenksmingiausių junginių. Nors jų būtų ir 1mg/l tai yra nuodai.
Taip pat vanduo šaltiniuose yra labai kietas, visos medžiagos lyginamos su Vilniaus fonine reikšme.
Vilniaus šaltiniai
1998 metai
UAB Vilniaus hidrogeologija
Vilniaus šaltinių vandens cheminė sudėtis tyrimų rezultatai
| Komponentas | Mat.vnt. | Antakalnio (Žolyno g.) | Vingrių | Žemųjų Panerių | Jeruzalės | DLK | Vilniaus foninė reikšmė |
| 97 09 03 | 97 09 03 | 96 10 04 | 97 10 28 | ||||
| Mineralizacija | mg/l | 453 | 866 | 506 | 1000 | 243 | |
| Bendras kietumas | mg-akv./l | 8,4 | 10,7 | 8,49 | 7(10) | 4 | |
| Permanganatinė oksidacija | mgO2/l | 1,8 | 2,6 | 3 | 2(5) | 1,9 | |
| Chloridai | mg/l | 58,2 | 128 | 19 | 38 | 350 | 23 |
| Sulfatai | mg/l | 45,8 | 127,4 | 49,7 | 500 | 25 | |
| Hidrokarbonatai | mg/l | 334,6 | 479,5 | 462,6 | 204 | ||
| Nitratai | mg/l | 22,4 | 57,7 | 12,8 | 45 | 7,8 | |
| Geležis | mg/l | 0,8 |
